Tarkime, pora akademikų susilaukė identiškų dvynių. Vienas iš jų buvo užaugintas stabiliuose namuose, kuriuose buvo daug gero maisto, padrąsinami suaugusieji ir buvo daug sveikos psichinės ir emocinės stimuliacijos. Tuo tarpu kitas augo skurde arba karo draskomoje šalyje, nepakankamai maitinantis ir nuolat patiriant stresą.
Jei abiem dvyniams būtų atlikti IQ testai būdami to paties amžiaus, pirmieji greičiausiai gautų aukštesnius balus nei antrieji, net jei jų išsilavinimas būtų toks pat.
4. Intelektas gali būti vystomas ir stiprinamas laikui bėgant.
Nėra riboto intelekto kiekio, kurį žmogus galėtų išsiugdyti per visą gyvenimą. Nors galime pasiekti plokščiakalnių, kai kalbama apie ūgį ar fizinę jėgą, mūsų protas gali augti ir išsitempti, kol galiausiai pasibaigs.
Kadangi intelektas apima žinių įgijimą ir taikymą, žmogaus IQ gali kilti, kai laikui bėgant jie išmoksta daugiau, nesvarbu, ar tai per akademines studijas, ar per praktinę patirtį.
Maži vaikai gali turėti aukšto intelekto potencialą, bet tas, kuris yra pasinėręs į mintis lavinančias temas, galiausiai turės aukštesnį IQ balą nei tas, kuris yra veikiamas tik dirgiklių, kurie stabdo jų vystymąsi tam tikrame amžiuje ar tam tikrame etape.
Taip pat svarbu pažymėti, kad nors yra a skirtumas tarp išminties ir intelekto , galima daryti didelę naudą kitam. Išmintis taip pat ugdoma laikui bėgant, kai žmogus patiria situacijas ir daro klaidas, kurios plečia savimonę, užuojautą, įžvalgą, empatiją ir bendrą perspektyvą.
Pagalvokite apie tai taip: kognityvinis intelektas gali leisti susidaryti abstrakčią idėją apie tai, kaip kelias gali pasitempti ir kaip jį gydyti.
pragaras kameroje 2016 bilietai
Priešingai, išmintis apima tiesioginę patirtį, kaip jaučiasi patempęs kelias, ir skirtingus gydymo būdus, kurie, kaip jie žino, jiems tinka.
Kai derinate abu dalykus, jūs gaunate daug informacijos ir praktiškos, problemų sprendimo patirties.
5. Yra skirtumas tarp „kristalizuoto“ ir „skysčio“ intelekto.
Kai galvojate apie žodžius „kristalas“ ir „skystis“, greičiausiai įsivaizduojate vieną dalyką, kuris yra įkaltas akmenyje (tiesiogine prasme), ir kitą, kuris yra skystas.
Intelektas taip pat gali būti įvairių formų: pirmoji reiškia įgytus įgūdžius, žinias ir patirtį, kurią žmogus sukaupė per tam tikrą laiką, o antroji - dedukcinį samprotavimą, kūrybišką problemų sprendimą ir abstrakčią mintį.
Iš esmės tai yra skirtumas tarp žinojimo, kaip ką nors padaryti, nes tu tai darei tūkstantį kartų anksčiau – kaip darė asmuo, kuris tave mokė – ir bandymo išsiaiškinti naujus ir galbūt veiksmingesnius būdus, kaip atlikti tą pačią užduotį.
6. Emocinis intelektas yra toks pat svarbus kaip ir pažintinis intelektas.
Šio straipsnio pradžioje paminėjome emocinį intelektą, bet ar žinote, ką šis terminas reiškia?
Žmogus gali turėti neįtikėtiną kognityvinį intelektą, bet sunkiai atpažįsta (ir susidoroja) su savo emocijomis. Be to, jiems gali būti sunku atpažinti, ką kiti žmonės jaučia pagal savo kūno kalbą ir veido išraiškas, ir jie nežino, kaip juos užjausti.
Dažnai pastebime tokį neurodivergentų žmonių elgesį, tačiau tie, kurie yra labiau smegeniški nei emocingi, taip pat gali kovoti su tuo.
Psichologų Johno Mayerio ir Peterio Salovy teigimu, emocinis intelektas (EI) apima šiuos dalykus:
įveikti žmogų, kuris tavęs nemyli
- Savęs suvokimas: gebėjimas atpažinti savo jausmus, taip pat vertybes, stipriąsias, silpnąsias puses, pažeidžiamumą, nepasitenkinimą, pageidavimus ir asmenines motyvacijas.
- Savireguliacija: žinojimas, kaip valdyti ir kontroliuoti savo jausmus ir impulsus, pvz., išlaikyti dalykus kartu esant stresui, vengti impulsyvių / destruktyvių polinkių ir nepykti ant kitų nusiminus.
- Empatija: kitų žmonių emocijų supratimas ir „dalijimasis“ atpažįstant, ką jie išgyvena, ir parodant kantrybę, užuojautą ir rūpestį.
- Motyvacija: gebėjimas pačiam būti palinkėtoja, kad viskas būtų padaryta, nesvarbu, ar tai asmeninis augimas ir tobulėjimas, ar pasiektini tikslai.
- Socialiniai įgūdžiai: tai apima viską, kas susiję su tarpasmenine sąveika, nuo bendravimo ir santykių kūrimo iki vadovavimo, komandinio darbo, konfliktų sprendimo ir derybų.
Kaip ir kitos intelekto formos, EI laikui bėgant gali būti vystomas ir plečiamas. Tiems, kurie serga PTSD ar anhedonija, tai gali būti sunkiau nei kitiems, kaip ir žmonėms, turintiems autizmo spektrą ar turintiems įvairių asmenybės sutrikimų.
Be to, kognityvinė elgesio terapija (CBT) gali būti neįkainojama padedant ugdyti ir plėsti šiuos įgūdžius.
7. Labai protingi žmonės dažnai susiduria su sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose.
Aukšto intelekto žmonės dažnai kovoja su draugyste ir intymiais santykiais dėl informacijos apdorojimo ir bendravimo metodų skirtumų.
Jie dažnai persvarsto ir analizuoja dalykus iš daugelio skirtingų perspektyvų, o bendraudami su kitais yra labiau emociškai atskirti, logiški ir analitiškesni.
Jei aplinkiniai yra labiau emocingi ir empatiški, tai gali sukelti daug nesusikalbėjimo ir nusivylimo iš abiejų pusių.
Tai gali būti taip paprasta, kaip jausti nusivylimą dėl kito asmens tikslumo ir argumentų trūkumo ginčams dėl to, kas yra pakankamai emocinė ar fizinė meilė.
Be to, daugelis aukštą intelekto koeficientą turinčių žmonių jaučia panieką tiems, kuriems labiau patinka emocinė išraiška, o ne loginis ir racionalus protas.
Dėl to daugelis aukšto intelekto žmonių teikia pirmenybę draugystei ir romantiškiems santykiams su tais, su kuriais jie bendrauja intelektualiniu / smegenų lygiu (pvz., „sapioseksualais“), o ne emociškai.
Jie gali trumpai bendrauti su ugningais, emocingais tipais, tačiau dėl jų skirtumų bet koks ilgalaikis poravimasis taps nepateisinamas. Jie nesugebės patenkinti labai emocingų žmogaus poreikių ar lūkesčių, o savo ruožtu bus nusivylę ir erzinti tų, kurie jiems atrodo per daug nepasiturintys, emocingi ar dramatiški.
8. Protingi žmonės yra labiau linkę į nerimą.
Galbūt pastebėjote, kad žmonės, kuriuos laikytumėte „mažesniais nei šviesiais“, retai kamuoja toks pat nerimas kaip tie, kurie yra protingesni.
Studijos parodė, kad žmonės, kurių IQ lygis yra aukštesnis, dažnai yra labiau linkę į generalizuotą nerimo sutrikimą (GAD).
Jų perfekcionizmas kartu su pernelyg dideliu supratimu apie viską, kas gali suklysti bet kokioje sąveikoje, sukelia nerimą ir net depresiją. Paprasčiau tariant, jie viską per daug apgalvoja ir tikisi, kad elgsis tobulai kiekvienoje situacijoje, kurioje atsiduria.
Kiti tyrimai parodė, kad labai protingi žmonės (HIP) po traumų yra mažiau linkę išsivystyti PTSS. Tai reiškė, kad jų aukštesni pažintiniai gebėjimai leido jiems išlikti analitiškiems apie savo patirtį, o ne reaguoti emociškai, ir turėti veiksmingesnius ir plačiai paplitusius įveikos mechanizmus.
9. Gali būti protingas, bet ne „gatvės protingas“.
Tikriausiai pažįstate daugybę žmonių, kurie yra labai protingi, bet trūksta sveiko proto . Tai žmonės, kurie galbūt patys išmoko kalbėti įvairiomis kalbomis arba išardyti skrudintuvą ir vėl jį sudėti, bet jie nueis nuo bankomato su mojuojančiu pinigų kumščiu arba paliks savo automobilį atrakintą, nes „ bus gerai“.
Taip yra todėl, kad protingumas niekam negarantuoja sėkmės realiame gyvenime. Galbūt baigėte mokslus aukščiausioje klasėje ir garsėjate savo akademiniais pasiekimais, tačiau „gatvės išmanumas“ ugdomas per asmeninę patirtį ir retai laikosi teorinių situacijų.
Paprastai tai yra tiesioginės gyvenimiškos patirties trūkumas (arba nesugebėjimas iš tos patirties pasimokyti), dėl ko labai protingi žmonės daro tai, kas mus glumina.
Gana dažnai jų pasipūtimas dėl savo intelektualinio meistriškumo suvokimo baigiasi jų žlugimu. Jų blizgesį ne kartą sustiprino popieriaus lapeliai, nurodantys, kokie jie protingi, todėl jie neugdo situacijos suvokimo, problemų sprendimo realiuoju laiku įgūdžių, derybų gebėjimų ar gebėjimo skaityti socialinius užuominas.
10. Tie, kurie turi pažinimo sutrikimų, gali išlaikyti intelektą.
Dažnai skaudu žiūrėti, kaip žmonės, sergantys Alzheimerio liga, demencija ar smegenų pažeidimu, laikui bėgant blogėja, ypač jei jie jaunesni buvo nepaprastai protingi ir gabūs.
Vienas įdomus dalykas, kurį reikia pastebėti, yra tai, kad Alzheimerio liga pirmiausia veikia vykdomąją funkciją ir atmintį, todėl žmogaus pažinimo gebėjimai. Gegužė išlieka gana nepažeistas. Tai žinoma kaip „kognityvinis rezervas“, kuriame žmogaus smegenys gali prisitaikyti ir kompensuoti nuosmukį bei žalą.
Iki šiol, studijos reiškia, kad tokio tipo pažinimo rezervas yra susijęs su bendra smegenų sveikata (pvz., dėl mitybos, poilsio ir sumažėjusio streso), taip pat su intelektualiniu stimuliavimu, įtraukia socialine sąveika ir nuolatiniu mokymusi (pvz., nuolatiniu mokymusi visą gyvenimą, nesvarbu, ar tai kalbų). , amatai ar nauji maisto gaminimo įgūdžiai).
Svarbu pažymėti, kad tai yra greičiau išimtis, o ne taisyklė, tačiau pažinimo rezervo potencialas tikrai gali įkvėpti mus stengtis, kad mūsų smegenys būtų kuo sveikesnės, kai progresuojame per gyvenimą!
——
Tikimės, kad šios įžvalgos išplėtė (ir netgi pakeitė) jūsų požiūrį į intelektą ir tai, kaip jo suvokimas gali keistis įvairiose kultūrose ir net asmeninėje patirtyje.
Dabar kyla klausimas, ką jūs ketinate daryti su savo intelektu? Ar jaučiate norą jį išplėsti ir tobulinti? O gal manote, kad padarysite viską, kad ją išlaikytumėte iki vyresnio amžiaus?
